Transporto priemonių vilkimas ir vežimas (214-218 p.) 214. Velkamą standžia arba lanksčia vilktimi transporto priemonę vairuoti gali tik asmuo, turintis teisę ją vairuoti. Transporto priemonė, kurios vairo mechanizmas sugedęs, vežama užkelta ant vilkiko platformos arba jos priekį arba galą užkėlus ant specialaus atraminio įtaiso, užtikrinant, kad toks vežimo būdas nepakenks eismo saugumui.

Keleivių vežimas (189-195 p.) 195. Draudžiama: 195.6. mokant kitą asmenį vairuoti, vežti vaikus iki 14 metų;

Draudžiamieji kelio ženklai {301•341) 332 Sustoti draudžiama. Draudžiama transporto priemonėms sustoti arba stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse. Negalioja skiriamuoju ženklu Neįgalusis arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms. Jeigu naudojamas kartu su 1.4 ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos Papildomos lentelės (801·857) 806 Galiojimo zona į priekį. Nurodo pavojingo kelio ruožo arba kitų kelio ženklų, su kuriais ji naudojama, galiojimo zonos ilgį už kelio ženklo

Matymo lauko kitimas priklauso nuo kelių faktorių, kurie yra moksliniu būdu pagrįsti. Vairavimo tyrimai rodo, kad kai greitis padidėja, mūsų periferinis matymas pradeda siaurėti, o fokusinis matymas tampa labiau orientuotas j tiesų kelią. Tai reiškia, kad matome mažiau periferijoje esančių objektų, tokių kaip kitus automobilius, ženklus, pėsčiuosius ar kliūtis, ir turime mažiau laiko reaguoti į pavojus, ar net nepastebėti jų. Be to, yra daugybė tyrimų, kuriuose buvo ištirta, kaip greitis veikia vairuotojų reakcijos laiką ir kaip reakcijos laikas priklauso nuo matymo lauko. Šie tyrimai rodo, kad kai greitis padidėja, reakcijos laikas ilgėja, o tai reiškia, kad vairuotojas turi mažiau laiko sureaguoti į pavojus. Visi šie faktoriai yra moksliniu būdu pagrįsti ir yra gerai dokumentuoti vairavimo moksliniuose tyrimuose ir literatūroje.

30 km/h greitis laikomas riba, kai sužalojimų tikimybė tampa labai didelė įvykus eismo įvykiui.

Eismas automagistralėse ir greitkeliuose (174 p.) 174. Keliuose, pažymėtuose kelio ženklais Automagistralė ar Automobilių kelias, draudžiama: 174.4. įvažiuoti į automagistralę ar greitkelį arba išvažiuoti iš jų tam neskirtose vietose; 174.5. vilkti lanksčia vilktimi;

Lenkimas ir eismas juostose (136-140 p.) 136. Vairuotojams rekomenduojama vengti nebūtinų lenkimo manevrų. Prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių ir Įsitikinti, kad: 136.2. transporto priemonės, kurią ketinama lenkti, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo; 137. Jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą.

Važiavimas per sankryžas (154-167 p.) 161. Įsijungus leidžiamajam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi (jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamasis), ir praleisti baigiančius pereiti važiuojamąją dalį pėsčiuosius.

Saugos diržų ir kitų saugos priemonių naudojimas (196-206 p.) 203. Vairuotojas privalo užtikrinti, kad motorine transporto priemone vežami vaikai naudotų įrengtas ir jiems pritaikytas prisegimo sistemas.

Važiavimo pradžia ir man evravimas (99-116 p.) 110. Jeigu eismas labai intensyvus ir visos eismo j uostos užimtos, keisti eismo juostą leidžiama t ik prireikus pasukt i, apsisukti ar sustoti.

Šviesos prietaisų naudojimas (94-98 p.) 94. Tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai privalo važiuoti keliais su įjungtomis artimosiomis arba tolimosiomis žibintų šviesomis.

Rūkams būdingas didelis kintamumas laike ir erdvėje, jų skaičius gali skirtis ir net visai nedidelėje teritorijoje. Reiškinys yra sietinas netik su bendrąja atmosferos cirkuliacija, jos savybėmis, bet ir vietiniais veiksniais, t. y. vietovės aukščiu, reljefoformomis, vandens telkiniais, pelkėmis, šaltiniais ir kt., kurių poveikis yra labai svarbus rūko susidarymui. Ežerai, pelkės, upių slėniai, šaltiniai yra vienas iš pagrindinių vietinių (spinduliuotinių) rūko susiformavimo veiksnių.

Eismas per geležinkelių pervažas (168-173 p.) 172. Transporto priemonėms, kurių plotis didesnis kaip 5 m arba aukštis nuo kelio paviršiaus didesnis kaip 4,5 m (su kroviniu arba bėjo), taip pat lėtaeigėms mašinoms ir mechanizmams, kurių greitis mažesnis kaip 8 km/h, važiuoti per geležinkelio pervažą leidžiama tik gavus geležinkelių infrastruktūros valdytojo leidimą.

Eismo reguliavimo signalai (73-80 p.) 77. Reguliuotojo signalai turi šias reikšmes: Tl.2. dešinė ranka ištiesta j priekį: 77.2.2. iš krūtinės pusės transporto pr iemonėms leidžiama važiuoti tik i dešinę;

Matymo lauko kitimas priklauso nuo kelių faktorių, kurie yra moksliniu būdu pagrįsti. Vairavimo tyrimai rodo, kad kai greitis padidėja, mūsų periferinis matymas pradeda siaurėti, o fokusinis matymas tampa labiau orientuotas j tiesų kelią. Tai reiškia, kad matome mažiau periferijoje esančių objektų, tokių kaip kitus automobilius, ženklus, pėsčiuosius ar kliūtis, ir turime mažiau laiko reaguoti j pavojus, ar net nepastebėti jų. Be to, yra daugybė tyrimų, kuriuose buvo ištirta, kaip greitis veikia vairuotojų reakcijos laiką ir kaip reakcijos laikas priklauso nuo matymo lauko. Šie tyrimai rodo, kad kai greitis padidėja, reakcijos laikas ilgėja, o tai reiškia, kad vairuotojas turi mažiau laiko sureaguoti j pavojus. Visi šie faktoriai yra moksliniu budu pagrįsti ir yra gerai dokumentuoti vairavimo moksliniuose tyrimuose ir literatūroje.

Įspėjamieji signalai (81-93 p.) 91. Avarinė šviesos signalizacija transporto priemonėje, jeigu tokia įrengta, privalo būti įjungta: 91.5. kai ji velkama arba vežama jos priekį arba galą užkėlus ant specialaus atraminio įtaiso; 91.6. kai vairuotojas akinamas; 91.7. kai norima perspėti kitus vairuotojus apie kliūtį ar pavojų;

Stabdymo kelias priklauso nuo važiavimo greičio, ir jis pailgės, jei važiavimo greitis padidės. Stabdymo kelio ilgis yra apskaičiuojamas pagal formulę: S = (v2/2a), kur S yra stabdymo kelio ilgis, v yra automobilio greitis ir a yra stabdymo pagreitis. Jei važiavimo greitis padidės du kartus, tai stabdymo kelio ilgis padidės keturis kartus. Jei važiavimo greitis padidės 3 kartus, tai stabdymo kelias pailgės 9 kartus.

Pasirinkdami saugų važiavimo greitį, turime atkreipti dėmesį šiuos veiksnius: • Kelio sąlygas - reikia atsižvelgti į orų sąlygas, kelio dangą ir kelių apšvietimą, oro sąlygas, kadangi šie veiksniai gali paveikti stabdymo kelią. • Eismo intensyvumą - reikia atsižvelgti į eismo srautą, kadangi didelio eismo srauto metu reikia pasirinkti mažesnį važiavimo greitį, kad būtų galima greičiau sustabdyti automobilį, jei to prireiks. • Reglamentuotą greitį - reikia žinoti tame kelio ruože leistiną važiavimo greitį ir laikytis jų, kad išvengtumėte baudų ir nelaimingų pasekmių. • Vairuotojo patirtį - naujiems vairuotojams patartina važiuoti mažesniu greičiu, kadangi jie lėčiau reaguoja j eismo situacijas. • Automobilio techninę būklę - reikia atsižvelgti į automobilio būklę, jei automobilis naudojamas pirmą kartą reikia itin atsargiai juom naudotis. Todėl, pasirinkdami saugų važiavimo greitį, turime atsižvelgti j kelio sąlygas, eismo intensyvumą, leistiną greitį, vairuotojo patirtį ir automobilio techninę būklę. Taip pat svarbu nepamiršti, kad mūsų veiksmai kelyje gali paveikti ne tik mus pačius, bet ir kitus eismo dalyvius, todėl saugus ir atsakingas vairavimas yra labai svarbus.

Sustojimas ir stovėjimas (141-153 p.) 141. Sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o jeigu jo nėra, - važiuojamosios dalies pakraštyje. Transporto priemonės vairuotojas, įvažiuodamas (išvažiuodamas) j (iš) kelkraštį (-io), neturi sukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Jeigu važiuojamosios dalies dešinėje yra įrengta dviračių juosta, sustoti ir stovėti leidžiama greta dviračių juostos. 142. Gyvenvietėse sustoti ir stovėti leidžiama ir kairėje pusėje vienos krypties eismo keliuose, taip pat keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą.

Stabdant automobilį, kurio kairiųjų ir dešiniųjų ratų padangos nevienodai sudilusios, gali atsirasti keli pavojai: • Automobilis gali nulėkti j šoną - jei vienos padangos yra gerokai labiau sudilusios nei kitos, stabdant gali atsirasti asimetrija ir automobilis gali nulėkti j šoną • Padidėja stabdymo kelias - kadangi sudilusios padangos turi mažiau sukibimo su kelio danga, stabdymo kelias bus ilgesnis • Padidėja pavojus automobilio užnešimui - kairiųjų ir dešiniųjų padangų skirtingas susidėvėjimas gali sukelti netolygu stabdymą, dėl kurių gali padidėti pavojus, kad automobilis bus užneštas. Dėl šių priežasčių būtina stebėti automobilio padangų būklę ir reguliariai jas keisti, kad užtikrintumėte saugų važiavimą ir stabdymą. Taip pat reikia stengtis vengti greito vairavimo per duobes ar kitas kliūtis, kad išvengtumėte padangų pažeidimų.

Horizontalusis ženklinimas Geltona brūkšninė linija žymi vietas, kur draudžiama stovėti, gali būti naudojama eismo juostoms žymėti darbų vietoje. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Jeigu geltona brūkšninė linija naudojama su baltomis ženklinimo linijomis, žyminčiomis eismo juostas, reikia vadovautis geltona brūkšnine linija. Eismas automagistralėse ir greitkeliuose (174 p.) 174. Keliuose, pažymėtuose kelio ženklais Automagistralė ar Automobilių kelias, draudžiama: 174.2. sustoti arba stovėti, išskyrus specialiai tam skirtas aikšteles; XVII. Sustojimas ir stovėjimas (141-153 p.) 141. Sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o jeigu jo nėra, - važiuojamosios dalies pakraštyje. Transporto priemonės vairuotojas, įvažiuodamas (išvažiuodamas) į (iš) kelkraštį (-io), neturi sukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Jeigu važiuojamosios dalies dešinėje yra įrengta dviračių juosta, sustoti ir stovėti leidžiama greta dviračių juostos. 150. Sustoti ir stovėti draudžiama: 150.4. pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų perėjų;

Motociklams ir mopedams privalomoji techninė apžiūra atliekama po trejų metų nuo pirmos registracijos datos(naujas), po to kas 24 mėn.; Lengviesiems automobiliams - po trejų metų nuo pirmos registracijos datos(naujas), po to kas 24 mėn.; Autobusams ir troleibusams - po metų nuo pirmos registracijos datos(naujas), po to kas 6 mėn.; Krovininiams automobiliams - po metų arba dviejų nuo pirmos registracijos datos(naujas), po to kas 12 mėn.